Siumup Jens Napãtôk paasissutissanik ingerlatitseqqiisimanerarlugu naammagittaalliutigigaa

Jens Napãtôk unioqqutitsilluni aalisarnermut inatsisissamut tunngasunik paasissutissanik ingerlatitseqqiisimasoq, Siumut isumaqarpoq. Unioqqutitsisimanngitsorli Inatsisartut Siulittaasoqarfiannit nalilerneqartoq, taanna oqarpoq.
Jens Napãtôk aneerasaartarfimmini nammineq inuttut oqaloqateqarnera videoliarineqarsimavoq. Assi © : KNR / Hanna Hviid
maajip 14-at 2024 14:33

Jens Napãtôp oqaatigisai allaaserisap nutarterneqarnerani ilanngunneqarput.

Aalisarnermut inatsisissaq arlaleriaqaluni upernaaq manna oqallititsilaavippoq. Paasissutissanik ingerlatitseqqiisoqarsimaneraasoqarmat Inatsisartut tallimanngormat ataatsimiinnerat unikkallartinneqarpoq.

Susoqarsimanera KNR-ip paasiniarpaa.

Politikeri Naleqqameersoq Jens Napãtôk, aalisarnermut tunngasunik aneerasaartarfimmini Polar Seafoodimi qullersat ilaannik oqarasuaatikkut oqaloqateqartoq, marlunngornermi maajip arferngani videoliarineqarsimavoq paasinarsivoq.  

Jens Napãtôp naammagittaalliutigineqarnera misissuinermik aallartitsisimasoq, Inatsisartut Siulittaasoqarfiata allagaani allaqqavoq.

Aningaasaqarnermut akileraartarnermullu naalakkersuisoq Siumullu siulittaasua, Erik Jensen, videomik immiussisimasoq allakkani allaqqavoq. Taassuma Jens Napãtôk aneerasaartarfimmini oqaluussisoq qulaatungaanni inissiamiit filmiliaralugu immiussimavaa.

Taassuma kingorna Siumup Jens Napãtôk nipangiussisimasussaatitaanerminik unioqqutitsisimanerarlugu inatsisartut siulittaasoqarfiannut naammagittaalliutigaa. Taannami Aalisarnermut Piniarnermullu Ataatsimiititaliami matoqqasumi oqaluuserineqartunik ingerlatitseqqiisimasoq, partii isumaqarpoq.

Suliarli misissugassartaqanngimmat unioqqutitsisimannginnini siulittaasoqarfimmit inerniliunneqarsimasoq, Jens Napãtôk KNR-imut oqaluttuarpoq. Tassa taanna paasissutissanik oqaatigeqqusaanngitsunik ingerlatitseqqiissimanngilaq.

- Toqqaannaq pasilliutaat aallaqqaammut ataatsimiititaliami sulinermi isumaqatigiinniarnermi oqaaserineqartunik annissuisimasutut pasilleeriaraluarput. Oqaatsit assigiiinngitsut atorneqarlutik nivinngaariaraluarput. Taanna tupinnartorujussuuvoq. Taannalu inatsisartut siulittaasoqarfianni suliarereerlugu pisuunngitsunga uppernarsareerpaat, taanna oqarpoq.

Siumup utoqqatseqquneqarnissaa

Ataatsimiinnermi matoqqasumi paasissutissat ingerlateqqitassaanngitsut Jens Napãtôp oqaloqateqarnermini anngussimagai, Erik Jensen isumaqartoq, siulittaasoqarfimmit allakkani atuarneqarsinnaavoq.  

”Jens Napaattuup oqaloqateqarnermini ilaatigut Naalakkersuisooqatigiit partiivisa IA aamma Siumukkut…ataatsimiititaliami isumaqatiginninniarnermi qanoq oqariartortarsimanerat saqqummiussuukkai, soorlu pisassiissutit qanoq annertutigisut kikkunnullu selskabinut aggulunnissaat aammalu tunitsiviit sorliit pineqarnera apuussuuppai.”

Ataatsimiititaliami isumaqatigiinninniarnermi oqaatigineqartunik tamanut ingerlatitseqqiineq inerteqqutaasoq, Inatsisartut suleriaasianni allaqqavoq.

Taamaakkaluattorli naammagittaalliutigineqartup tunngavissaanik Inatsiartut nassaanngillat.

- Tassa pissaanermik atornerluineruvoq, ajoraluartumik taama takinerunngilaq. Uggornarpoq taama partii angitigisoq tunuliaqutaqartigisorlu, partiimut taama mikitigisumut qunutiginera tupinnaqaaq Peqqutissaqarsimaqinerput?

- Ataatsimiititaliami inissisimanermi taamatut avammut pasillerneqarluni imaanngitsorujussuuvoq aamma uggornarpoq inuttut imarisai inuiaqatigiinnut sunniuteqartussaq aalisartorpassuarnut, fabrikkinut, sulisartunut inunnullu ataatsimut tamarmik sunnerneqaatigiffigisassaat imarisaa piunnaarlugu inuttut uannut saassusseriaraluarnerat kusanaatsorujussuuvoq, aamma aatsaat pilinngimmata uggornarpoq taama periuseqartarneq, Jens Napãtôk oqarpoq.

Siumup siulittaasoqarfimmit utoqqatseqquneqarnissaa, Jens Napãtôp kissaatiginiarlugu oqarpoq.

Suliarli tamaanga killinngilaq. Siumup suliaq ingerlateqqillugu Jens Napãtôk politiinut unnerluutigaa. Erik Jensenip politiinut unnerluutiginnittoqarnera KNR-mut mailikkut uppernarsarpaa. Suliamulli tunngatillugu annersumik oqaaseqanngilaq.   

KNR-ip Inatsisartut siulittaasuat, Mimi Karlsen, oqaaseqartinniarsarai.