Naalakkersuisoq: Pissutsit ilungersunangaartut – imigassamik killilersuinerit suli eqqartorneqanngitsut

Imminut toqunnissamik sioorasaarisorpassuit pillugit piffissaq kingulleq politiit ulapputigaat, Tusaanngamullu siarnguttut amerlineri misigineqarpoq. Imminut toqunnissamik sioorasaarinerit ulluinnarnut sunniuteqarput, pissutsillu ilungersunartut pillugit, Meeqqanut, Inuusuttunut, Ilaqutariinnullu Naalakkersuisoq Maasi Pedersen (IA) pingasunngormat tusagassiortunik katersortitsiniarluni aalajangerpoq.
Imminut toqunnissamik sioorasaarinerit ulluinnarnut sunniuteqarneri piffissami matumani politiit nalaappaat. Meeqqanut, Inuusuttunut, Ilaqutariinnullu Naalakkersuisoq Maasi Pedersen (IA) pingasunngormat tusagassiortunik katersortitsivoq.
Tassani nassuerutigaa, naalakkersuisut kommunilluunniit kisimiillutik ajornartorsiutit kivissinnaanngikkaat. Innuttaasut akisussaaffimmik tiguseqataasariaqartut.
Naak susassaqarfini tamaat suli misissoraluarlugu, aaqqissuusseqqinnissat qanoq isikkoqarsinnaanerinut eqqarsaatimi ilaanik saqqummiivoq.
Imigassamik atornerluineq inuuniarnikkullu ajornartorsiutit, pingaartumik nunatsinni meeqqanut inuusuttunullu eqquisuusut, ataqatigiinneri Maasi Pedersenip erseqqissumik takusinnaavai.
Taamaattumik imigassamik atuinerup qaqugu sukannersumik aqutsilernissaq apeqquserpaa. Taamaattorli qanoq imaqarneraik itisiliinngilaq.
Ima ilungersunartigaaq, naalakkersuisut oqaaseq 'undtagelsestilstand' sukannersumik naalakkersuineq atorlugu.
- Unneqqarillunga oqaatigisariaqarpara uanga aamma eqqarsaatiginikuuara sukannersumik aqutsineq qaqugu pisariaqalissava? Killissaa sumiippa?, tusagassiortunik katersortitsinermi oqarpoq.
Angajoqqaarsianut aningaasat
Iliuusissatut pilersaarusiortoqareeraluartoq, naapertuilluanngitsuliornerit, imigassamik atornerluinerit imminullu toquttartut amerlassusaat qaffasissorujussuupput. Maasi Pedersenili naapertorlugu, aaqqiissuteqarneq imaaginnanngilaq aaqqissuussaanermut aningaasanik amerlanerusunik tunniussineq.
- Ikorfartorneqarnissamut pisariaqartitsisut eqqarsaatigalugit, assaat kissalaatut amigaatigaagut. Aningaasaliisinnaavugut qanorsuaq kisianni atunngitsoorsinnaavagut sulisunik amigaateqarneq patsisaalluni.
Ilinniarneq atorfinitsitsinerlu siunissami aaqqiissutissaavoq, ullumikkoqqissaaq aaqqiisinnaanngilagut, Maasi Pedersen oqarpoq.
Angerlarsimaffiup avataanut inissiisarnernut - pingaartumik ulloq unnuarlu angerlarsimaffinnut pisortat milliardit affangajai ukiumut atortarpai. Taamaattumik angajoqqaarsianut aningaasaliissutit qaffannissaat naalakkersuisup eqqarsaatigaa, taama iliornikkut angajoqqaarsiat meeqqanik amerlanerusunik tigusisinnaalerniassammata, ulooq unnuarlu angerlarsimaffinnut aningaasartuutit ikilisillugit, sulisullu piffissaminnik atuilluarsinnaaneruniassammata.
- Angajoqqaarsianiititsineq ulloq unnuarlu angerlarsimaffimmiititsinermiit ornigineruarput, angerlarsimaffiup avataanut inissiinissaq taanna alloriarneq kingullerpaasassaaq.
Aliasuffinni najoqqutassiaq
Ilaqutariit ikiorneqartinnatik immikkoortunut qorsummut, sungaartoq aappaluaartumut aappaluttumullu agguataarneqartartut, sullissisut Maasi Pedersenimut oqaluttuarput.
Llutsinni ilungersunarnerpaaffianut killikkaangata tassa aappaluttumukaraangata aatsaat ikiorserneqartarput. Inupparujorujussuit pisortanut tatiginninngillat, imaluunniit ikiortissarsiorluni saaffiginninnissamut qunusoqartarpoq, taanna oqarpoq:
- Eqqarsaatigisariaqagarput, periarfissaatissannginneripput sullissisut angerlarsimaffimmukarlutik ikorfartugassaq oqaloqatigisarsinnaaneraat tikilluaqqusippata.
Ataatsimoortumik katsorsaaneq
Immikkut ilisimasaqartut imigassamut politikkimut nutaamut innersuussutit 17-it juullinngitsoq suli tunniunppaat. Innersuussutit nunatsinni aamma issittumi nunani allani kiisalu nunarsuaq tamakkerlugu peqqinnissamut suliniaqatigiiffiup WHO-p ilisimasai tunngavigalugit suliarineqarput.
Innersuussutit arfineq-pingasut siulliit imigassamut killilersuinernut arlalinnut aamma imigassarsisinnaanermi ukiut 18-init 21-nut qaffanneqarnissaannut tunngassuteqarput. Kisianni Atassutip, Naleqqap Siumullu siulittaasuisa killilersuinerit amerlanerusut atuutilernissaat peqataaffiginianngilaat.
Naalakkersuisorlu nunarput qaqugu sukannernerusumik aqutsiffiulernissaa pillugu isumaliuteqarnermini killilersuinerit innersuussutaasut ingerlateqqinniarnerai KNR-imit oqaaseqartinniarsaraarput. Tamannali ilanngutassiap saqqumminnginnerani periarfissaanngilaq.
Maasi Pedersenilli katsorsaavimmik Inulerivik-mik pilersitsisoqarnissaanut naalakkersuisut siuliisa pilersaarutigisimasaat sulissutigeqqikkini oqaatigaa.
- Inulerivimmi siunertaavoq ikiugassaq ikioqquguni akorneqassaaq ikiorneqarfissaminullu anngunneqarluni, Maasi Pedersen oqarpoq.
Naak naalakkersuisortaap sukannersumik aqutsinissaq ammaakkaluaraa, naalakkersuisut peqatigalugit ajornartorsiutinik aaqqiiniarnissaq qanoq sivisutiginissanersoq nalorninarpoq.
Jens-Frederik Nielsen (D) oqarnikuuvoq, naalakkersuisut aaqqissuusseqqiinernik suliaqartussaapput ilailu annernarsinaapput. Nuna tamakkerlugu imigassamik inerteqquteqartoqalissava?
- Naalakkersuisuni uunga killinngilagut, eqqartorlugu inuit kiffaanngissusaat annikillisillugu imigassaq matussallugu. Imigassamik matuserusuttoqaruni sumiiffinni ataasiakkaani taanna tusarusussaqaarput.