Canadami naggueqatigiit inuit amerikamiut suliffeqarfiat ulumik ilaarsilluni tunisassiortutut pisuutikkaat

Naggueqatigiit inuit arlallit amerikamiut suliffeqarfiata Totchopip savinnik tuniniaanera pillugu atsiornernik katersinermik aallartitsipput. Savimmi ulu-mut asingungaatsiarpoq.
Amerikamiut suliffeqarfiat ulumik ilaarsisimasutut pisuutinneqarpoq. Assimi uluvik takuneqarsinnaavoq. Assi © : Travis/Flickr Creative Commons
aggustip 09-at 2024 12:14

Amerikamiut suliffeqarfiat assoralisimaarpoq, savinnillu canadamiut ululiaannut assingulluinnartunik tunisassiornini pissutigalugu kulturerinngisaminik atornerluilluni iluanaarniapiluttutut pisuutinneqarluni.

Canadamiut nutaarsiassaqartitsiviat CBC taama allaaserisaqarpoq.

Savik suliffeqarfiup Totshopip tuniniagaa ulutut iluseqarpoq. Aappalaartoq qaquartumik ipoqarpoq, Canadamilu ulup ipuatut iluseqarluni.

CBC-p allaaserisaa naapertorlugu amerikamiut suliffeqarfiat naggueqatigiinnit inunnit pigineqanngilaq. Canadami naggueqatigiit inuit arlallit tuniniaanernut akerliullutik atsiortitsinermik katersuisitsisoqarneranut atsiorput.

- Suliffeqarfik naggueqatigiinnit inunnit pigineqanngilaq. Sakkuvut ilunaarniarfigalugit assilillugit tunisassiarivaat. Taamaattumik kamappugut. Tassa kulturerinngisamiit pigiliussineruvoq, Ekpak Robinson, atsiornernik katersititsisoq CBC-mut oqarpoq.

Isumassarsiffigisimallugu uppernarsaraa

Inuit 1200-t atsiortitsiortornermi sisamanngormat atsiorsimapput.

Totshopilli nittartagaanut iseraanni unnerluussinerit sunniuteqarpasinngillat. Suliffeqarfiummi tunisassiatik juulimi nungussimammata kingusinnerusukkut inniminnerneqarsinnaaqqilissasoq nalunaarutigaa.

Totshopip nittartakkaminni allappaat saviup isikkua ulup isikkuanit isumassarsisitsisuusoq.

Kulturerinngisamit pigiliussineq suua?

Kulturerinngisamit pigiliussinermik tassaavoq nammineq kulturerinngisamit ataqqinninnermik takutitsinani tigusineq imaluunniit atuineq.

Taanna nalinginnaasumik kulturinit ikinnerussuteqartunut attuumatinneqartarpoq – tassaasinnaalunilu ilusilersukkani imaluunniit oqariartaatsinik – imminut pigilersitat.

- Ulu Issittumi nunap inoqqaavisa nunarsuarmi ukiuni tusindiikkaani silap sakkortunerpaaffigisartagaasa ilaanni inuuniarsimanerannut isumassarseriataallaqqinnerannullu takussutissaavoq. Inuit uku nukittuut isumassarsiaalluartunik soorlu qajamik, iglomik, qimussimik annoraamillu nassaartuupput, nittartakkami allassimavoq.

Suliffeqarfik ulumik nutaaliamik suli nioqquteqartoq allassimavoq – taakkulu ulumik ilumoorumik misileerusukkunik sanatitsisoqarnissaa kaammattuutigaat.

Siunertavia malunnarunnaarsaraa

Canadami naggueqatigiinnut arnanut sinniisuusumi, Puktuutini oqaaseqartartuugallartup, Nancy Etokip oqarnera naapertorlugu suliffeqarfik naggueqatigiinnit inunnit isumassarsiorlutik tunisassiorusukkuni aperisariaqaraluarpoq.

- Kulturikkut pilersinneqarsimasut soorlu ulu allallu naggueqatigiinnit inunnit nassaassarsiarineqartut kulturitsinnut uumatitsisuupput. Tunisassiungaatsiarneq siunertaviannut ulullu naggueqatigiinnut innunnut qanoq isumaqarneranik malunnarunnaarsaaneruvoq, taanna CBC-mut oqarpoq.

CBC-p allaaserisaa naapertorlugu naggueqatigiit inuit ulu-nik tuniniaasartut Totshop unammillertutut misigisimavaat.

Aatsaat siullermeertumik taama suliamik pisoqanngilaq.

Danskit atisanik ilusilersuisartuat, Peter Jensen kalaallisuut kamiisa ilusilersugaanerannit isumassarsiorluni nutaaliorluni 2009-mi kamiliormat tamanna kamaatigineqarpoq. Ilusilersuisup kamiit Kalaallit Nunaannut nersorinninniarnerusut Sermitsiaq.ag-mut taamani oqaatigaa.