Iranip præsidentia: Uranip atorsinnaanngorsarneqartup annertussusissaa nammineq aalajangissavarput

Iranip uranimik atorsinnaanngorsaaniarnertik juulip ulluisa arfineq-aappaanni annertusarniarpaa, pisariaqartitaq naapertorlugu annertusaaniarluni. Nunammi assigiinngitsut Iranip atomik nukinganik atuisinnaanissaanut isumaqatigiissusiartik eqquutsinngippassuk, Iran isumaqatigiissummit pituttugaanngilaq. Iranip præsidentia Hassan Rouhani, Iranimi nutaarsiassaqartitsivimmut IRIB-imut taama oqarpoq.
Assi © : Scanpix
Allattoq Ritzau
juulip 04-at 2019 09:49
Nutserisoq Mads Lynge

Uranip 3,67 procentiata atorsinnaanngorsarneqarsinnaanissaa 2015-imi isumaqatigiissummi atsioqatigiissutigineqarnikuuvoq.

Isumaqatigiissummik atsioqataasut isumaqatigiissutigineqartut eqquutsinngippassuk, taava Arakimi reaktorip, isumaqatigiissutip atsioqatigiissutigineqannginnerani atorsinnaanngorsaasarneratut annertutigisumik uranimik atorsinnaanngorsaalissaaq, Rouhani oqarpoq.

- Uranip atorsinnaanngorsakkap annertussusissaa nammineq aalajangissavarput, 3,67 procentillu qaangerlugit annertusseqassappat taamaassimassaaq, Rouhani, Iranimi naalakkersuisut ataatsimiinneranni oqarpoq.

USA avaqqullugu Europa sapaatiuppamiit kimigiiserfiginiarlugu, Rouhanip oqaatigaa, USA-mmi Iranip sukannersumik immikkullu ittumik siorna iliuuseqarfigilerpaa.

USA Iranip atomip nukinganik atuisinnaanissaanut isumaqatigiissummit siorna anivoq, Iranimullu sukannersumik immikkut ittumik iliuuseqaqqqilerluni. Taamaalisoqarnerata kingorna Kangia Qiterlermi immikkoortumi tamaani najummassimanartorsiortoqalerluni.

Iranip uuliamik avammut tunisassiornera USA-mit ilaatigut akornusersorniarneqarpoq.

    /ritzau/AP