Nuup Kangerluani ajunaartoqareersorlu: Inuusuttut arfinillit napparsimmavimmi suli uninngasut

Umiatsiaq Nuup eqqaani sapaatip unnuaani ajutoorpoq. Inuk ataaseq ajunaarpoq, inuillu arfinillit napparsimmavimmi suli uninngallutik.
Inuusuttut arfineq-marluk Nuup Kangerluani sapaatit akunnerata naanerani ajutoorput. Ataaseq ajunaarpoq - arfinillillu napparsimmavimmi suli uninngallutik (Toqqorsivimmit assi). Assi © : Pressefoto/Rigspolitiet
juulip 20-at 2020 13:11
Nutserisoq Hanne Petersen

Inuusuttut arfinillit Nuup Kangerluani umiatsiamik sapaatit akunnerata naanerani ajutooqataareernerminni napparsimmavimmi suli uninngapput. Arnaq inuusuttoq ajunaarpoq.

Kalaallit Nunaanni politiit attaveqatigiinnermut akisussaasuat, Camilla Pallman, taama ilisimatitsivoq. 

- Inuusuttut suli uninngasut aqqunangaatsiarsimapput navianartorsioratilli, taanna oqarpoq.

Inuusuttut taakku 20-t 30-llu akornanni ukioqarput. Napparsimmavimmi uninngasut ilaat niumigut aqqunarujussuarsimavoq. Aqqunarsimanerannut tunngasunik allanik paasissutissiisoqanngilaq. 

Arnaq inuusuttoq sikup qaavanukariarluni sianertoq

Umiatsiaq pineqartoq pineqaatissinneqarsimasunut inissiisarfittaap Sermitsiallu akornanni ajutoorpoq.

Inuusuttut umiatsiaq sukkasuuliaq atorsimasartik angalaarutigisimagaat, Kalaallit Nunaanni politiit pigaartuisa pisortaat, Carl Sværd, KNR-imut sapaatiummat ullaap tungaani oqarpoq. 

- Sukkalisaartillutik sikumut aporsimanissaat ilimagaarput, taanna KNR-imut oqarpoq.

AAMMA ATUARUK Umiatsiaq Nuup Kangerluani ajutoormat arnaq inuusuttoq ajunaartoq

Inuit umiatsiami ilaasut arfineq-marluupput, taakkunanngalu pingasut immamut igeriussaasimapput. Taakkunannga ataaseq - arnaq inuusuttoq - sikumut qaqeriarluni sianerluni ikiortissarsiorsinnaasimavoq.

Issittumi Sakkutooqarfimmiut, politiit qatserisartullu annaassiniaqataapput. Annaassinialli apuummata arnaq inuusuttoq alla immami toqungasoq paasineqarpoq.

Arnaq taanna napparsimmavimmut apuummata toqusimasutut nalunaarutigineqarpoq.

Ajutoorneranni kina aqussimanersoq erseqqissumik suli paasineqanngilaq.

Politiilli angutit marluk mianersuaalliorluni toqutsisimasutut, umiatsiamik imigassartorsimallutik ingerlatsisimasutut mianersuaalliorlunilu innarliisimasutut unnerluutigaat. 

Unnerluutigineqartut pinngitsuunerarnatillu pisuusutut nassuinngillat.