Soraarnerussutisiaqarnissamut aaqqissuussineq SISA-mit aqunneqassasoq

Sulinermik Inuussutissarsiuteqartut Soraarnerussutisiaqalernissamut Aningaasaateqarfiat - SISA - Namminersorlutik Oqartussanut ukiuni qulini atuuttussamik isumaqatigiissuteqarfigineqarpoq, soraarnerussutisiaqarnissamullu aaqqissuussinermut pinngitsoorani ilaanissamik aqutsisussanngorluni.
Assi © : KNR
aggustip 09-at 2018 08:10
Nutserisoq Simon Uldum

Innuttaasut 18-ileereersimasut ukioq manna januaarip aallaqqaataa aallarnerfigalugu tamarmik soraarnerussutisiaqarnissamut aaqqissuussinermut ilaasussaapput. Aningaasat inatsisitigut annertussusilerneqartut ukiup naanerani akilerneqarsimanngippata, Akileraartarnermut aqutsisoqarfik soraarnerussutisiaqarnissamut aaqqissuussinermik pilersitsissaaq aningaasallu akiligassanngortinneqassallutik.

Soraarnerussutisiaqarnissamut aaqqissuussinerit inatsisitigut pisussaaffigineqartut Akileraartarnermut aqutsisoqarfiup Sulinermik Inuussutissarsiuteqartut Soraarnerussutisiaqalernissamut Aningaasaateqarfianni - SISA-mi - pilersikkusuppai.

- Nuannaarutigaarput Namminersorlutik Oqartussat soraarnerussutisiaqarnissamut aaqqissuussinermut pinngitsoorani ilaanissamik SISA ingerlatsisussatut tatigalugu toqqarsimammassuk, SISA-mi pisortaaneq, Søren Schock Petersen, tusagassiorfinnut nalunaarummi taama oqarpoq.

Ukioq 2018-imi soraarnerussutisiaqarnissamut aaqqissuussinermut pinngitsoorani ilaanissamut
akiliisinneqarnianngikkaanni minnerpaamik isertitat 4 procentii akilerneqarsimassapput. 

Toqusoqarpat katersukkat qimagaasunut tunniunneqassapput

SISA-mit nalunaarut naapertorlugu, soraarnerussutisiaqarnissamut aaqqissuussinermut pinngitsoorani ilaanissamut akiliutigineqartut piffissaq nallerpat SISA-mit tunniunneqartalissapput inuunerup sinnerani soraarnerussutisiatut. Soraarninngornissamut ukioritinneqartut suli angunagit toqusoqarpat taava katersukkat qimagaasunut tunniunneqassapput.

AAMMA ATUARUK Pinngitsoorani soraarnerussutisiaqalernissamut siunnersuut KNAPK-mit ilalerneqarpoq

Soraarnerussutisiaqarnissamut aaqqissuussinermut pinngitsoorani ilaanissaq pillugu malittarisassat 2024-mi tamakkiisumik atuutsinneqalerpata, akissarsiallit isertitamik ikinnerpaamik 10 procentii akiliutigissavaat namminersorlutillu inuussutissarsiuteqartut isertitamik ikinnerpaamik 6 procentii akiliutigissallugit. 

Soraarnerussutisiaqarnissamut aaqqissuussinermut pinngitsoorani ilaanissaq pillugu malittarisassat uani paasisaqarfiginerusinnaavatit.